Francas Werfelis (Franz Werfel, 1890 1945) vienas žymiausių XX a. pirmos pusės austrų rašytojų. Jis kūrė eilėraščius, dramas, apsakymus, romanus.
Romanas Klasės susitikimas, parašytas 1928 m., susijęs su autoriaus prisiminimais apie gimnazijos laikus Prahoje. Tai pasakojimas apie dviejų septyniolikmečių gimnazistų konfrontaciją, kuri vienam sugriovė gyvenimą, o kitas gyveno lydimas kaltės jausmo ir sąžinės graužaties. Klasės filosofas Francas Adleris, iškilaus proto jaunuolis, pralaimi prieš vidutinių gabumų, bet ambicingą klasės draugą Ernstą Sebastijaną. Dėl Sebastijano kaltės ir melo Adleriui tenka palikti gimnaziją ir bėgti į užsienį.
Po daugelio metų bendraklasiai susitinka: vienas jų tardytojas, kitas nusikaltėlis. Tardytojas Ernstas Sebastijanas turi apklausti nužudymu įtariamą Adlerį, bet suvokia, kad negali būti teisėjas, nes nėra nei teisingas, nei doras, nei sąžiningas.
Ar tai senatis kaltės jausmui, nors skriauda padaryta jaunystėje, apėmus avantiūristiniam svaiguliui ir pavydui?
Kaip suderinti teisėjo pareigą su žmogiška pareiga?
Pasakojama, kad caro Ivano Rūsčiojo laikais vienas baudžiauninkas, norėdamas skraidyti kaip paukštis, iš žėručio pasidarė sparnus. Jis užsikorė į varpinę, prisitaisė sparnus, šoko žemyn ir užsimušė.
Nuo tada posakis vergo sparnai vartojamas, norint apibūdinti pavergto žmogaus teisybės, laisvės, laimės siekį, o tai deja, ne taip paprasta. Šių jausmų įkvėptas, rusų kareivis laimėjo karą ir pralaimėjo pokario pasaulį.
Todėl papildytas 2-asis knygos Berlyno Kremlius leidimas pasirodė nauju pavadinimu Vergo sparnai, nes šiais laikais labiau atitinka knygos turinį.
Lietuvos skaitytojams pateikiamas Metzlerio filosofų žinynas Vokietijoje pirmąkart išleistas prieš dvidešimt metų ir jau yra išlaikęs laiko patikrinimą.
Žinynas iš esmės yra enciklopedinis. Skaitytojas jame ras informacijos apie filosofus ir jų veikalus, filosofijos kryptis ir problemas. Tai savotiškas Vakarų filosofijos kompendiumas.
Veikale ne tik aptariamos filosofų personalijos, bet ir išryškinamos jų idėjos. Šio žinyno atramos taškas patys filosofijos kūrėjai.
Francas Werfelis (Franz Werfel, 1890 1945) vienas žymiausių XX a. pirmos pusės austrų rašytojų. Jis kūrė eilėraščius, dramas, apsakymus, romanus.
Romanas Klasės susitikimas, parašytas 1928 m., susijęs su autoriaus prisiminimais apie gimnazijos laikus Prahoje. Tai pasakojimas apie dviejų septyniolikmečių gimnazistų konfrontaciją, kuri vienam sugriovė gyvenimą, o kitas gyveno lydimas kaltės jausmo ir sąžinės graužaties. Klasės filosofas Francas Adleris, iškilaus proto jaunuolis, pralaimi prieš vidutinių gabumų, bet ambicingą klasės draugą Ernstą Sebastijaną. Dėl Sebastijano kaltės ir melo Adleriui tenka palikti gimnaziją ir bėgti į užsienį.
Po daugelio metų bendraklasiai susitinka: vienas jų tardytojas, kitas nusikaltėlis. Tardytojas Ernstas Sebastijanas turi apklausti nužudymu įtariamą Adlerį, bet suvokia, kad negali būti teisėjas, nes nėra nei teisingas, nei doras, nei sąžiningas.
Ar tai senatis kaltės jausmui, nors skriauda padaryta jaunystėje, apėmus avantiūristiniam svaiguliui ir pavydui?
Kaip suderinti teisėjo pareigą su žmogiška pareiga?
Pasakojama, kad caro Ivano Rūsčiojo laikais vienas baudžiauninkas, norėdamas skraidyti kaip paukštis, iš žėručio pasidarė sparnus. Jis užsikorė į varpinę, prisitaisė sparnus, šoko žemyn ir užsimušė.
Nuo tada posakis vergo sparnai vartojamas, norint apibūdinti pavergto žmogaus teisybės, laisvės, laimės siekį, o tai deja, ne taip paprasta. Šių jausmų įkvėptas, rusų kareivis laimėjo karą ir pralaimėjo pokario pasaulį.
Todėl papildytas 2-asis knygos Berlyno Kremlius leidimas pasirodė nauju pavadinimu Vergo sparnai, nes šiais laikais labiau atitinka knygos turinį.
Lietuvos skaitytojams pateikiamas Metzlerio filosofų žinynas Vokietijoje pirmąkart išleistas prieš dvidešimt metų ir jau yra išlaikęs laiko patikrinimą.
Žinynas iš esmės yra enciklopedinis. Skaitytojas jame ras informacijos apie filosofus ir jų veikalus, filosofijos kryptis ir problemas. Tai savotiškas Vakarų filosofijos kompendiumas.
Veikale ne tik aptariamos filosofų personalijos, bet ir išryškinamos jų idėjos. Šio žinyno atramos taškas patys filosofijos kūrėjai.
Monografijoje analizuojamos lietuvių policijos atkūrimo politinės aplinkybės 1941 m., atkurtos lietuvių policijos administravimo tvarka, jos misija, vaidmuo, struktūrų raida ir tinklas bei reikšmė Lietuvos vidaus padėčiai vokiečių valdymo metais. Autorius, pasitelkęs naujus istorinės literatūros darbus ir archyvinius šaltinius, siekė visiškai naujai pažvelgti į lietuvių policijos atkūrimą bei egzistavimą karo metais.
Politinės minties tyrėjui (ir profesionalui, ir mėgėjui) ši Enciklopedija bus patikimas vadovas po pagrindines idėjas ir doktrinas, darančias poveikį šiuolaikiniam pasauliui. Spaudoje...
Ši knyga plačiai supažindina Iietuvių skaitytoją su kinų tautos dvasiniu pasauliu. Autorius parodo mitinio pasaulio raidą nuo toteminių tikėjimų pagimdytų pabaisų iki antropomorfinių kultūrinių herojų. Didžiausias kinų mitų žinovas Juan Kė remiasi senovės raštijos šaltiniais, kurie gausiai cituojami komentaruose. Pastarieji sudomins ne tik smalsų skaitytoją, bet ir Iyginamųjų mitologijos studijų specialistą.
Nuodugniai ištyręs šaltinius, D. Stashower parašė knygą, kuri padeda atsikratyti daugybės mitų bei klaidingų vertinimų, ir pateikė ryškų portretą rašytojo ir nuolat nerimstančio žmogaus su visais privalumais bei trūkumais. Jį domina Artūro Konano Doilio gyvenimo kelias nuo provincijos gydytojo, vėliau karo gydytojo Pietų Afrikoje iki žymaus rašytojo, jo kūrybinės sėkmės ir nesėkmės, santykiai su tėvais, žmonomis, ano meto rašytojais O. Vaildu, Dž. B. Šo, R. L. Stivensonu, H. Dž. Velsu ir kt., bandymai įsitvirtinti politikoje ir galiausiai aistringas susidomėjimas parapsichologija bei spiritizmu gyvenimo pabaigoje. Ypač daug dėmesio autorius skiria pastarajam Doilio potraukiui, sukėlusiam prieštaringų visuomenės vertinimų.
Atidžiau susipažinęs su dokumentais, autorius bando iš naujo įvertinti SSRS maršalo G. Žukovo nuopelnus ir radikaliai pakeisti daugelį metų formuotą nuomonę apie jį kaip apie pralaimėjimų nepatyrusį, narsų, išmintingą karvedį. Abejonių autoriui sukėlė ir suteikė medžiagos naujai knygai G. Žukovo atsiminimų dvylika leidimų (11 iš jų po maršalo mirties), kuriuose tikrovė kaskart vis labiau pagražinama ir pritaikoma nūdienai.
