|
|
Antanas Poška
Sudarytojas Augustas Kubilius
ISBN: 5-417-00852-4
Leidimo metai: 2003
Įrišimas: minkšti viršeliai
Puslapių skaičius: 224
Formatas: 130x200
Kaina knygynuose: 19.00 Lt
Mūsų kaina: 13.50 Lt
|
Baigėsi tiražas
Knyga skirta Antano Poškos 100-osiomis gimimo metinėms. Atsiminimus apie žymų antropologą, keliautoją, esperantininką, rašytoją, bibliotekininką, vertėją, žydų gelbėtoją per Antrąjį pasaulinį karą, Sibiro tremtinį Antaną Pošką pasakoja įvairiais gyvenimo tarpsniais jį pažinoję žmones. Pateikiami A. Poškos biografijos metmenys, nuotraukos.
Neįmanoma nutylėti arba nepastebėti fenomenalaus Poškos gebėjimo dirbti. Ir svarbiausia – dirbti bet kur ir bet kokiomis aplinkybėmis. Tvyrant visuotinio nerimo, sutrikimo, netikrumo, kančios, žmogaus paniekinimo, nuolatinių nepriteklių atmosferai jis ne tik neprarasdavo žmogiškojo orumo, dvasinės pusiausvyros, bet ir skubėdavo pagelbėti silpnesniais už save. Ant medžio tošies fiksuodavo savo – daug mačiusio, patyrusio ir iškentėjusio išminčiaus – mintis.
(Jonas Mikelinskas)
Trumpa ištrauka:
SUDARYTOJO ŽODIS
Ilgas ir turiningas, tarpais panašus į pasaką, susiklostė Antano Poškos gyvenimas. Neturtingas kaimo vaikinas kaip ryškus meteoras įsiveržė į Lietuvos visuomeninį gyvenimą. Pažinimo aistros genamas tapo vienu iš žymiausių XX amžiaus Lietuvos keliautojų, dėl esperanto kalbos mokėjimo - savotišku Lietuvos ambasadoriumi daugelyje šalių. Jam teko laimė darbuotis kartu su pasaulinio garso mokslininkais. Gyvenime jis patyrė daug išbandymų ir skriaudų, bet ne mažiau - kūrybos džiaugsmų ir atradimų. Ne kartą dėl savo įsitikinimų rizikavo gyvybe, daugeliui žmonių ištiesė pagalbos ranką. Likimas pašykštėjo Poškai malonės - jo darbai nesulaukė oficialaus visuomenės pripažinimo, o jo raštai ir kelionių įspūdžiai ilgam atgulė į lentyną. Patyręs kalinio bei tremtinio dalią, jis, vienas populiariausių tarpukario Lietuvos žmonių, daugelį dešimtmečių buvo pasmerktas užmarščiai.
Šiemet minint 100-ąsias A. Poškos gimimo metines ši knyga yra tarsi bandymas bent šiek tiek ištaisyti istorinę netiesą. Informacija apie daugiašakę A. Poškos veiklą išblaškyta po įvairius archyvus ir šiuo metu dar sunkiai prieinama, todėl tikimės, kad skaitytojai bus atlaidus prisiminimų autoriams už galimas spragas ir netikslumus.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie parašė šiai knygai, pasidalijo mintimis apie Antaną Pošką ir jo veiklą. Viliamės, kad knyga paskatins skaitytojus išsamiau pasidomėti Antano Poškos kūrybos palikimu.
Augustas Kubilius
PILIGRIMYSTEI PAŠAUKTAS
Įvadinis žodis
Juozas Algimantas Krikštopaitis
Štai prieš Jus, mieli skaitytojai, knyga - viena iš tų, kuri pateko tarp Jums kasdien maloniai siūlomų leidinių. Kai kurioms iš jų bus lemta puikuotis pakartotais tiražais, kitoms - kantriai laukti rimtų ir tinkamai pasirengusių vertintojų. Atidaus dėmesio lauks knygos, skirtos asmenybių veiklai, nes jos kvies mus prie žinių šaltinio, sklindančio iš unikalios patirties. Žmonijos istorija liudija, kad kultūros dalykams kaip ir vynuogėms reikia tinkamo klimato, brandos metų ir nuoširdžios globos.
Antano Poškos individualybę šioje knygoje mėgina atskleisti būrelis autorių, ilgiau ar trumpiau bendravusių su mūsų aistringu keliautoju. Kiekvienas iš jų matė jį vis kitokį. Tai suprantama: nepaisant asmeninės patirties, atsakomybės sampratos, išsilavinimo, mūsų vertinimo kriterijai visuomet yra subjektyvūs. Vis dėlto turime pripažinti, kad prisimindami asmenis esame linkę daryti klaidą: išgrynindami individo portretą, išlygindami tik jam būdingas raukšles ir slėpdami tikrąsias spalvas bei niuansus, kurie .uskleidžia asmenį kaip nepakartojamą kūrinijos reiškinį, atimame iš jo gyvastį. Jei nepaisome šio pavojaus, mes ne tik prasilenkiame su istorine tiesa, bet ir sumenkiname garbingo asmens atminimą, nuvertiname jo unikalumą.
Suprasti žmogų mums padeda jo gyvento laikotarpio istorija. Tad pamėginkime nors prabėgomis žvilgtelėti į praeitį.
Antanas Poška gimė tuo metu, kai pasireiškė konkretūs XIX a. šviesuolių, sukūrusių knygnešystės ir vargo mokyklos fenomeną, veiklos rezultatai, o tautinis sąjūdis Europoje, sužadinęs istorinės savimonės brendimą, išjudino valstybingumo siekį. Lietuvos šviesuoliai jau ruošėsi didžiajam Vilniaus Seimui: aktyvėjo politinė išsilaisvinimo veikla, būrėsi mokslui bei menui pasiaukoję žmonės. Modernios valstybės kūrimo idėja ir jos įgyvendinimas rėmėsi trimis vertybėmis: gimtąja kalba, tautine kultūra ir išsilavinimu (mokslu). Šių idėjų ir veiksmų visuma ugdė naująją kartą, kuri pasižymėjo patriotišku aktyvumu, pažinimo aistra, romantiškais polėkiais. Tolimų kraštų bei kultūrų pažinimas tapo ir Antano Poškos pašauktimi. Fizinė ištvermė, užsispyrimas, gebėjimas bendrauti, kalbų (ypač esperanto) mokėjimas, - šios ir kitos savybės padėjo jam įveikti kliūtis, kurios būtų pakirtusios silpnesnį žmogų.
Antanas Poška, kaip ir tūkstančiai laisvos Lietuvos piliečių, galėjo ramiai darbuotis tėvynės ir savo labui, tačiau ryškus individualumas, nenoras taikstytis su kasdienybės rutina, su kolektyviniu buvimu nuvedė mūsų herojų klajūno keliais, žadinančiais asmeninės laisvės viltis. Keliautojo ir vėliau tremtinio dalia atskleidė laisvės siekio iliuziškumą technologinės civilizacijos realybėje. Tiesa, Antanui Poškai pavyko aptikti vietovių, kurių gyventojai jį pasitikdavo su naiviu patiklumu ir atvira širdimi. Bet mūsų planetą jau kaustė įtarumo ir baimės dvelksmas. Klajūno piligrimystė, prasidėjusi kaip savanoriška išeivystė, galiausiai baigėsi politine tremtimi. Net ir įkalintas sovietinio gulago pragare, Antanas Poška rado nepalaužtos dvasios žmogui tinkamų veiklos barų: užsiėmė savišvieta, poezija, o atgavęs daugiau laisvės dirbo įvairiuose muziejuose, rengė etnografines ekspedicijas. Čia jis pasireiškė kaip pavergtų ir nualintų Vidurinės Azijos tautų istorinės savimonės žadintojas.
Žurnalisto, intriguojančių įspūdžių pasakotojo misija, kurios ėmėsi Antanas Poška, buvo reikšminga tarpukario Lietuvos žmonėms, trokštantiems lavintis, atsiverti pasauliui ir tapti visaverčiais šalies piliečiais. Šio ypatingo laikotarpio patyrimas, atsiskleidžiantis per amžininkų biografijas, atsiminimus, rikiuoja netolimos praeities epizodus, iš kurių dėliojasi įvairialypė gyvenimo panorama, įsitvirtinanti kaip mūsų kultūros vertybė. Plačiau žvelgiant galima sakyti: kiekvienas žmogus, nepaisant jo realizuotų galių matmens, dalyvauja visos žmonijos būties sklaidoje.
Antanas Poška tarsi apsėstasis veržėsi pažinti pasaulį. Štai kodėl jam pavykdavo įveikti ir gamtos, ir socialines, ir politines užtvaras, na, jei neįveikti, tai bent vikriai apeiti.
Antanas Poška gyveno net nemėgindamas tramdyti savo nomadiško būdo. Mūsų klajoklio "Achilo kulnas" nenuoseklumas, kuris paradoksaliu būdu pasireiškė kaip veiklaus žmogaus privalumas. O tai darė jį išskirtiniu asmeniu, mokančiu savo užmojais ir nerealiomis romantiškomis idėjomis sužavėti, o kartais net suerzinti ne itin ryžtingus tėvynainius. Klajūno ir piligrimo prigimtis sukūrė ypatingą asmens tipą, kurio galėtų pavydėti išdidus, neklystamumo charizma apsisiautęs elitinis akademikas. Poška savo veikla praturtino piligrimystės sąvoką, nes piligrimas buvo suprantamas kaip pamaldus šventų vietų lankytojas. Stebuklingais dalykais jis laikė pasaulio kultūrų įvairovę, unikalias paslaptingas vietoves. Indijoje ir Siaurės gūdumose jis - tarsi pašauktas sakralinei misijai - ieškojo arijų protėvynės, pirmiausia aptikdamas jų pėdsakus savo romantiškose svajonėse, kurių realumu fanatiškai tikėjo. Vėliau savo vizijas jis sutapatindavo su išgirstomis užuominomis ar neaiškiai aprašytais faktais. Piligrimystė, praturtinta jo gyvenimo patirtimi, pasireiškė kaip paieška tų tikslų, be kurių žmogaus gyvenimas praranda prasmę.
Antano Poškos piligrimystė virto konkrečiomis kultūros vertybėmis - kelionių aprašymais, knygomis. Deja, visa leidinių serija "Nuo Baltijos iki Bengalijos" prieškariu nespėjo pasirodyti. Tačiau neseniai išleista trečioji serijos dalis "Judėjos slėniais ir aukštumomis" (1996) paliudijo, kad ir dabar Antano Poškos knygos yra skaitytojų laukiamos. Realių įvykių aprašymai, kupini egzotiškų kraštų dvelksmo, netikėtų susitikimų su įvairios patirties asmenimis, skamba dramatiškai ir universaliai. Šiuos dalykus mūsų nenuilstantis keliautojas mokėjo sumaniai ir intriguojančiai atskleisti.
Tai, ką patyrė Antanas Poška, išliko jo raštuose, tapo istorine vertybe, o tai ir yra svarbiausias motyvas domėtis jo palikimu. Patraukliuose aprašymuose įamžinti aplankytų kraštų dabar jau išnykę etnografiniai ypatumai, socialiniai bei politiniai reiškiniai. Jo knygos - praėjusio laiko dokumentas, paryškintas nepakartojamos asmenybės potėpių. Jos yra įdomios ne tik smalsiems skaitytojams, bet ir įvairių kultūros sričių tyrėjams.
TURINYS
Sudarytojo žodis
Augustas Kubilius / 5
Piligrimystei pašauktas (Įvadinis žodis)
Juozas Algimantas Krikštopaitis / 7
Antano Poškos biografijos metmenys
Augustas Kubilius / 11
Penki susitikimai
Klemensas Sinkevičius / 84
Keliautojas, mokslininkas, romantikas
Vytautas Narvilas / 93
Žaliosios žvaigždės kavalierius
(Antano Poškos esperantiška veikla)
Vytautas Šilas / 103
Pažintis Velske
Mindaugas Bloznelis / 120
Mano draugas Antonas Ivanovičius
Okmiras Agachanjancas / 123
Vieno atsitiktinumo istorija
Albinas Degutis / 137
Motociklu į Kaukazą
Gediminas Ilgūnas / 177
Užmiršties tamsa - bejėgė
Algimantas Zolubas / 189
Sugrįžęs Odisėjas
Irena Kubilienė / 194
Nepaprastas vaikystės įvykis
Janina Stankevičienė / 198
Vieno laiško pėdsakais
Augustas Kubilius / 200
Pažinimui atiduotas gyvenimas
Jonas Mikelinskas / 206
Grybkelių sumolio sauja
Mykolas Karčiauskas / 211
Silpnumo akimirka praeis
Jonas Mikelinskas / 214
Svarbiausios A. Poškos gyvenimo datos Augustas Kubilius / 215
Apie autorius / 221
Atgal
