|
|
Džekas Londonas
Džonas Miežius arba Atsiminimai apie alkoholį
Kęstutis Choromanskis
ISBN: 978-9986-09-399-2
Leidimo metai: 2011
Įrišimas: kietas
Puslapių skaičius: 263
Formatas:
Kaina knygynuose: 37.00 Lt
Mūsų kaina: 27.00 Lt
|
Leidykla Margi raštai
Pagaliau
pirmą kartą lietuvių kalba pasirodo vieno garsiausių amerikiečių
rašytojo Džeko Londono autobiografinė apysaka „Džonas Miežius, arba
atsiminimai apie alkoholį“. Tai pasakojimas apie save ir apie draugystę
su alkoholiu, kurį autorius, sekdamas viena anglų liaudies daina, vadina
Džonu Miežiumi. Knyga ne tik nudžiugins gausius „Raito Jūreivio“
gerbėjus, bet bus nepaprastai įdomi ir nesusipažinusiems su šio
talentingo rašytojo kūryba, nes kūrinio tema, kaip matyti iš pavadinimo,
turėtų būti aktuali daugumai mūsų laikmečio žmonių. Neveltui „Džoną
Miežių“ rekomenduoja (gal ir nevisiškai teisingai) įvairios blaivybės
organizacijos.
Džekas
Londonas, skaitytojams gerai žinomas tokiais savo kūriniais kaip
„Baltoji iltis“, „Jūrų vilkas“, „Martinas Idenas“, „Smokas Belju“,
„Rytas aušta“, buvo vienas iš realizmo amerikiečių literatūroje
pradininkų ir galbūt pirmas amerikiečių rašytojas, praturtėjęs iš knygų
rašymo. „Džonas Miežius“, išleistas 1913 m., likus trejiems metams iki
rašytojo mirties, iškarto sulaukė didelio skaitytojų ir visuomeninių
veikėjų dėmesio. Tai neturėtų stebinti žinant, kad Londonas buvo vienas
žinomiausių to meto Amerikos žmonių – ne tik kaip rašytojas, bet ir kaip
socialinis aktyvistas. Ir štai šis nepaprastai produktyvus, sėkmingus
kūrinius kurpiantis rašytojas, šis literatūros „antžmogis“, šis
socialistų idėjinis vadas atskleidžia savo gyvenimą, savo sielą, savo
kelią į sėkmę, savo dorybes ir ypač savo ydas bei silpnybes.
Ši
knyga nėra buvusio alkoholiko pamokymai, tai žmogaus, atsidūrusio
degančiame name ir negalinčio iš jo išeiti, įspėjimas kitiems. Kartu tai
vienas meniškiausių Džeko Londono kūrinių ir galbūt talentingiausiai
aprašyta alkoholinė odisėja.
Knygoje
psichologiškai taikliai atskleidžiamas alkoholiko mąstymas, visus jo
pasiteisinimai ir gudrybės. Taip pat mes sužinome, kuo alkoholis taip
traukia žmones, ypač normalius, sveikus, talentingus, regimai laimingus
žmones. Autorius kalba apie „šių laikų rykštę“ kaip žmogus, mylintis
alkoholį ir kartu puikiai suvokiantis jo žalą sau. Jis taip vaizdžiai
išvardija alkoholio pliusus ir minusus, kad galų gale nebežinome, ar
girtuokliavimas yra gerai, ar blogai. Tačiau kaip tik tokia ir yra
alkoholiko psichologija. Tiesa, Džekas Londonas iki pat knygos galo
nepripažįsta, kad jis alkoholikas, tačiau žinodami jo paskutiniuosius
gyvenimo metus, suprantame, kad jis klydo, kaip klysta visi, pakliuvę į
Džono Miežiaus spąstus.
Atgal
