|
|
Manuela Gretkowska
Moteris ir vyrai
Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila
ISBN: 978-5-417-00976-1
Leidimo metai: 2009
Įrišimas: kietas
Puslapių skaičius: 288
Formatas: 135x213
Kaina knygynuose: 41.00 Lt
Mūsų kaina: 30.00 Lt
|
„Moteris ir vyrai“ - šiuolaikinis psichologinis romanas, kritikų vertinamas kaip sėkminga intriguojanti ir intelektuali proza. Romano veiksmas vykstas Varšuvoje 2003–2004 m., nusikeliant į netolimą 1994-ųjų praeitį. Pagrindiniai veikėjai – dvi vedusios keturiasdešimtmečių poros, išgyvenančios santykių krizę. Bevaikė gydytojos Klaros ir architekto Jaceko šeima atstovauja liberaliajai viduriniajai klasei. Namų šeimininkė Joana ir atsidavęs darbui Marekas, turintys tris vaikus, – tipiški konservatyviosios katalikų klasės atstovai.
Stereotipinis romano pasakojimas apipintas tarsi nesusijusiomis detalėmis, rodančiomis šiuolaikinės šeimos būklę. Rašytoja, analizuodama vyrų ir moterų santykius, atskleidžia dabartinę moralę, išryškina daugybę įvairiausių socialinių ir kultūrinių veiksnių, lemiančių herojų „gyvenimo sprendimus“ ir jų elgesį, taip sukurdama detalius personažų portretus.
Manuela Gretkovska (Manuela Gretkowska, g. 1964) – lenkų prozininkė, eseistė ir scenaristė, studijavo filosofiją Jogailos universitete Krokuvoje ir viduramžių antropologiją Paryžiuje. 1990 m. sugrįžusi į Lenkiją, dirbo žurnalo Elle vyr. redaktore. 2007 m. M. Gretkovska įkūrė Lenkijos Moterų partiją, aktyviai dalyvavo politinėje veikloje.
M. Gretkovskos kūryba, daugiau kaip 10 prozos knygų, sulaukė didelio pasisekimo ne tik Lenkijoje, bet ir kitose šalyse. Jos knygos skatina aštrias diskusijas ir kaitina emocijas. M. Gretkovskos romanai vertinami įvairiai: kaip postmodernistinė, feministinė, metafizinė ar skandalinga proza. Tačiau neabejotinai kaip įdomi ir burianti plačią ir įvairialypę skaitytojų auditoriją.
Trumpa ištrauka:
“Ji nemokėtų įrodyti Klarai, kas sudaro santuokos pranašumą. Matė per pusryčius jos vertinantį žvilgsnį. Ne, jiedu su Mareku aistringai nesiglausto prie stalo, tarp jų nekibirkščiuoja aistra. Jeigu taikytų keliolikos metų senumo matą, pasakytų: lioviausi jį mylėjusi. Žinoma, labiau myliu save, – tuo Joana nėmaž neabejojo. – Ir todėl esu su juo, iš pagarbos sau. Penkiolika metų investavau į jausmus, skalbimą. Kaitinau karštu lygintuvu. Ir ką, turėčiau pasakyti: nevertėjo? – ji įbėrė į arbatinuką tris šaukštus arbatos „Kenia saosa“ – perskaitė ant pakelio: „Labai išraiškinga arbata iš Afrikos, aitraus, bet kartu švelniai saldaus skonio“, – užplikė lapus verdančiu vandeniu. Supjaustė griežinėliais pusę citrinos, likusią išspaudė sau į burną. – O, su citrina yra kaip su meile, – išsiviepė. – Išspaudi iš jos sultis ir kas iš to, lieka citrina.
Atgal
