|
|
Viktoras Suvorovas
Akvariumas
Iš rusų kalbos vertė Daina Kasnikovskienė
ISBN: 978-5-417-00901-3
Leidimo metai: 2011
Įrišimas: minkštas
Puslapių skaičius: 352
Formatas: 130x200
Kaina knygynuose: 32.00 Lt
Mūsų kaina: 23.00 Lt
|
Leidykla MINTIS
Viktoras Suvorovas – profesionalaus žvalgybininko Vladimiro Rezuno pseudonimas. V.Suvorovas buvo GRU pulkininkas. Gimė 1948 m. Ukrainoje kariškio šeimoje. Baigė Charkovo aukštąją gvardiečių tankų mokyklą, tapo karininku. 1968 m. dalyvavo įsiveržime į Čekoslovakiją. Tada GRU į jį ir atkreipė dėmesį. Jis baigė specialiosios paskirties kursus, mokėsi Karinėje Frunzės akademijoje Leningrade ir ją baigęs buvo paskirtas į GRU centrinę būstinę Maskvoje.
Dirbo Vienoje – sovietų karinio atašė padėjėjas, kaupė žvalgybinę informaciją. 1978 metais pasiliko Vakaruose. Už išdavystę už akių nuteistas mirties bausme. Gyvena Didžiojoje Britanijoje.
Ši knyga buvo pirmoji, atskleidusi pačios slapčiausios pasaulio žvalgybos – GRU (čia vadinamos Akvariumu) paslaptis. „Akvariumas“ sulaukė daugiau kaip 70 leidimų 27 kalbomis, paskatino sukurti kino filmą, televizijos serialą, begalę literatūrinių pamėgdžiojimų.
Trumpa ištrauka:
„Žvelgiu į jį, į savo pirmąjį agentą, užverbuotą užsienyje. Savo puikios šalies saugumą jis parduoda už trisdešimt sidabrinių. Man tai visai nepatinka. Aš tai darau todėl, kad neturiu kitos išeities. Toks likimas. Jei ne čia, tai kitoje vietoje sistema man rastų žiaurų darbą. Jei atsisakysiu, sistema mane praris. Nesu laisvas žmogus. Bet tu, šunsnuki, laisva valia veržiesi mums padėti. Jei būtum pasipainiojęs man tuomet, kai buvau Specnaze, aš tau, šliuže, dantis dilde būčiau nudildęs. Staiga prisimenu, kad agentams reikia šypsotis. Ir aš jam šypsausi.
Man tai nėra kur dėtis, aš gimęs ir užaugęs šioje sistemoje. Ir nuo jos nepaspruksi.O jis, gyvatė, savanoriškai mums padeda. Jei komunistai nepastatys manęs prie sienos, nesudegins krematoriume ir nenuskandins perpildytoje baržoje, o pastatys vadovauti konclageriui, tai tokiems savanoriams padėjėjams atitversiu ypatingą sektorių ir jų nemaitinsiu. Tegu paeiliui vienas kitą suryja. Kaip geležinėje statinėje žiurkės pirmą suryja pačią silpniausią, kiek stipresnę antrą... Tegu kasdien jie aiškinasi, kuris iš jų silpniausias. Tegu kiekvienas bijo užmigti, kad jo miegančio nepasmaugtų ir nesuėstų. Va tuomet gal jis supras, kad žemėje nėra ir negali būti harmonijos. Kad kiekvienas privalo ginti pats save. Et, velnias. Skirtų mane lagerio viršininku!“
„Žinau, jei mane priims į Akvariumą, tai bus didelė sovietinės žvalgybos klaida. Žinau, kad jei liks tik viena išeitis ir tik per kaminą, tai mano atveju tai nebus garbingas išėjimas. Taip pat žinau, kad savo lovoje nemirsiu. Ne, tokie savose lovose nemiršta. Ak, sovietine žvalgyba, verčiau jau būtum iš karto dūmu per kaminą mane paleidus!”
Atgal
